po

1 põ praep. su gen., dat., acc., instr., adv. K; SD259, H, R I. vietos ir krypties santykiams žymėti. 1. su instr. rodant padėtį ar veiksmą apačioje, žemiau ko: Po suolu guli šuva J. Po sniegu linai gulia J. Po ledu žuvys laksto Vlž. Mano žmogus kadai po žeme, o aš dar drūta Skr. Anas reik po višta perinti Slnt. Rakštis po naga yr Prk. Gražios bulbos, tik retos, nedaug po krūmu Lp. Po kita virkščia didelės bulvės, po kita – visai mažos Gs. Po kojom sniegas girgžda Ob. Šuniukas po kojomis velas J. Surūdyjo padkavėlės po žirgo kojelėms JD1124. Gyvenam po vienu stogu Rm. Par visą lytų išbuvau po medžiu Kal. Po ta liepa šaltinėlis, kur bernyčiai žirgus girdo KlvD5. Sūdija (teisia) po dideliais ąžuolais S.Dauk. Jei sugulę dobilai, po gerkle (priešais) pjauna Jrb. Po krūtine sopa Tvr. Ės, n'ės, bile po snukiu turės Gs. Iš kur esi, kad po nosia plaukų neši? Pas mus tokių nėr Vlkv. Po manim tris arklius pakirto Vlkv. Atjo[ja] atjo[ja] bernužėlis, po juom šoka žirgužėlis JV297. Ei dreba dreba bėras žirgelis, po manim stovėdamas JD475. Stovi arklys po dangum TDrIV213. Visoms tautoms po saule vietos rasis rš. Taip jis galvojo, po žvaigždėmis gulėdamas rš. Sopa dantį po viršum Lp. Nelįsk po ratais – suvažinės Ob. Katinas palindo põ loviu LB205. Senasis po vandeniu ėmęs panėrė Jrk20. Pats išėjo po tiltu laukt smako BsMtI188. Nelįsk po palašu, aplašėsi nuo stogo J. Paeik po stogu, ir nesulis J.Jabl. Išėjo po svetima pastoge Pč. Valgykita ir eikita po pavėsiu voliotis Skr. Ant paukšteliai, po dangum pulkais susilėkę, linksminas ir, sumišai visur skraidydami, juokias K.Donel. Palindo po debesim orlaivis Jd. Po rykštėmis (mušti) guldydavo ir moteris rš. Medis skeldėjo po jo peiliu, trūkinėjo, kur visiškai nereikia, plaušavosi, ir lazda išėjo visai atšerpetojusi J.Balt. Kad mes, po darbų naštoms didžiai prisivargę, kartais dėl vargų vos sausą truputį kramtom K.Donel. Obelų šakos nusvirusios po sunkumu vaisių rš. Daugumas iš jų man sakėsi baigę savo gyvenimą varge ir nemalonėje, o kiti net palydėję savo galvas po kirviu ar kartuvėse J.Balč. Jūsų neprieteliai kris po kalaviju jūsų akivaizdoje brš. | Vienas po viena ranka, antras po antra ranka vedėm Šlu. Kai brigadininkas grįžo, pirmininkas jį paėmė po ranka, ir jiedu išėjo pro daržinės duris J.Avyž. | Ar po pečium (pečiuje) mėsa kepta? Snt. Po krosnim (krosnyje) linksmai traškėjo ugnis LzP. Pakišk duoną po pečium (į pečių) Ėr. ^ Visu gerąjį šieną pakišom po lytu (sulydėm) Slnt. Po puodu pasivožęs, pačios nerasi J.Jabl. Atsitinka nelaimė ir po patalais Pln. Ar ilgam šun dešra po kaklu Plv. Ne ką su senu po stogu, geriau su jaunu po lapu Ds. Baugšto arklio ant nugaros guzas, o rambo po pilvu B. Po dvikarte gimęs neklostysies dekiais MŽI108. Višta nupešta, po tvora pakišta J.Jabl. Raudoni gaideliai po žemėm gieda (burokai) Vj. Du broliu po viena kepure sėdi (kibirai ir naščiai) Pn. | (ppr. dial.) su gen.: Po tos liepelės, po tos žaliosios sėdi jauna mergytė, pin rūtų vainikėlį KlvD65. Ar ne tavo vainikėlis po žirgo kojelių? (d.) Jon. Vyras po nosies marma Žem. Aš apeinu visus žemės kraštus – ir ant žemės, ir po žemės MPs. Sėkla po žemės supuvo CII660. Nei danguje, nei ant žemės, nei po žemės BPII410. Šuo palindo po lovos Vkš. Palindo po sijono mamai Trk. Subėgo jai po sparnų vištyčiai J.Jabl. Britvą po balkio pakišo KlvrŽ. Tėvas atsigulė po patalų Žem. Palindo po tilto, atsigulė, ir miegta MPs. Leida viską po savęs kaip mažas vaikas Krš. Stoviu palindęs po medžio, ir lytus lyna Vkš. Iš lapų silosą dirba ir kasa juos po žemių Krkn. Daržinė[je] radau kelis sudžiūvusius šeškus po lentų Vdk. Tas kučerius nūvažiavo po vandens MitII39(Krtn). Po kojų pamynė J.Jabl. Mūsų gadynė, ašaras išverktas po kojų mindama, šypsos K.Donel. Nenorėdamas painioties po kojų moteriškoms, lindau į lovą Žem. Kelmą po galvos pasidėjęs Jrk31. Tėvelis svirne guli, po galvų raktus turi Nm. Ir ėmęs akmenį ... padėjo jį po galvų savo BB1Moz28,11. Atėjo žmogelis, pasibraukęs po pažastės ryšiuką J.Jabl. Skausmas kaip lanku aprietė po širdies J. Sienos nebevaliojančios atsitiesti po stogo kiminų sunkumos Žem. Sėskiavos po saulės: ir man paliko šaltà Šts. | Ant tos ližės deda minklę ir šauna po pečiaus (į pečių) Mžk. ^ Aukšta panelė, po nosies burbulas (svirtis) LTR(Kl). | (dial.) su dat.: O toks šuo buvo didelis, po mūsų kamarai gulėjo Plik. Ruduokė auga po eglei Vb. Melži melži ir užmingi po karvei Sb. Motutė po juodai žemelei LTR(Pnd). Katė palindo po lovai Krg. Lįsk po trobai Slnt. Pakišk po pečiui Rk. Sėdėjo po tiem medžiam LKKV154. Atjoj, atjoj ans bernelis, po jam šoka bėržirgelis RD174. | (dial.) su acc.: Jei nenori sušlapti, lįsk po medį Kal. I lėlę po patalus pakiša, ka eitų miegoti Slnt. Linus braukdamas kiša linus po spalius tas vagis Dr. Tokią skrynelę kožnam auliui jūs turiat pirma pasteigti, kad ją reikiant tujau po aulį padėti galėtumėt S.Dauk. Aš ėjau ant kalno po žalią liepelę KlpD3. Kaip višta surenka vištelius savo po sparnus savo VlnE16. Ežeras kitur po žemę palindęs S.Dauk. | Kišk jau duoną po pečių (į pečių) Ms. 2. su instr. šalia, ties, prie: Po langu auga žolė Rz. Atsistojo po langu ir užgiedojo MPs. Ko sėdi po langeliu, ko rymai an rankelių? Lar168. Sėdžiu po langeliu, žiūriu per langelį VoL392(Onš). Raudoni langai, po langais klevai, po vartais beržai JD272. Po maininko vartais varnos krankė Plt. Ai žaliuoj žaliuoj vėsus klevelis po tėvužio vartužiais RD39. Po mano vartais upužė teka saldžiojo rinšvynelio N150. Ant kalno klevai, po kalnu beržai, liūliuo[ja] jūrės maružėlės po močiužės varteliais LB14. Ant kalno gluosnys, po kalnu šulenys Alvt. Po kalnu toks duplavotas alksnis buvo Gg. Liepė tarnamus po kalnu su asilu laukt DP619. Lygiai po savim tai mato, o toliau ne Gs. Po savim dar regiu Rod. Žiema po nosia (arti), o jų bulvės nekastos, daržai neimti Ss. Kas čia stovi po durim – eikit pirkion! Rod. Dar nespėjo žumigt – jau šaukia po durimi: – Atdaryk duris! Pls. Guli girtas po slenksčiu Ėr. Sėdi po pirkia lapė ir labai verkia (ps.) Dv. Vos praaušo, jau arkliai stovėjo po gonkomis LzP. Po Birštonu vis tiltą dirbo Prn. Po Virbaliu prasidėjo vaina Vlkv. Mes po Ryga buvom, an net po Vilnium buvom [per karą] Aps. Mituva įeina į Nemuną po Jurbarku Jrb. Po Krakiais Venta plati, bet negili Mžk. Jo mergiotė po Kaunu mokytojauna Ktk. Ana vaikus mokina po Ceikiniais Ad. Jo tėviškė po Švenčionim Aps. Trobos po vieškeliu RdN. Jis nujojo arklių ganyt po rugiais Vs. Jų kasdien dvi moterys po kuodeliu sėdi (verpia) Lš. Po mumis yra kanava (kanalas) Mžk. Po manim stiklelis jau nestovėjo JD81. Pieva labai ilga – net po Šlepiais (ligi Šlepių) nueina Ktk. | Jie gyvena visai po šonu (greta) Alk. Kinkyk po ranka (iš kairės) tą arklį Krtn. Po ranka (čia pat) turi būti priešgaisrinės priemonės sp. ^ Po kelmu augęs Sch109. Daili kamarelė, raudonas šunelis po slenksčiu begulįs (liežuvis burnoje) Plt. | su gen.: Šuo begulįs po durių Krkl. Tę po ano krašto negilu Grl. Dainiuoj dainiuoj trys seselės, po langelio sėdusios KlpD25. Pasidžiaustė čia pat po langų Žem. Prilėkė po pat karaliaus gonkų VoL328(Jnš). Tada karalius, puolęs žentui po kojų, pradėjo prašyti dovenojimo MPs. Pulk po kojelių pirmiaus mano tėveliui, mano motynėlei JD1187. | (dial.) su dat: Po Eišiškei daug moka lietuviškai Šlčn. Po durelėms dundinau, sau panelę budinau LTR(Čb). | Kvitų po rankai (čia pat) neturiu Sutk. Ką kaži užsės po nosiai? Grg. 3. su instr. pãskui: Vokiečiai aną metą varydavo mažas mergučes po tris po vienu dalgiu rišt Skr. Vinciukas kviečius pjauna, o Levutė po dalge ima Pc. Marė jau treti metai kai ima po dalge Mrs. Eisim į kalnus rugelių pakirsti, o mano mergelė eis po manim rišti JV348. | Kartas po kartu SD314. | su gen.: Magdė su juo susitikdavo talkose: vežimą jam krovė, rugius pjaunant po jo rinko LzP. Belikdamys po savęs akminį ir [v]andinį S.Dauk. | (dial.) su dat.: Po man' viena gavo duonos Ktk. Po munie buvo Jonas Dr. | Pirmutinę vietą põ man' mano karalystė[je] gaus iš jūsų tas, kas daugiaus[ia] padonųjų pamuš po mano valdžia BM152(Kri). | su adv.: Ans eina ir eina po pasku munęs Lkv. ║ su gen. už: Buvo i bulvių gabaliukas po pievos Vdk. | su instr.: Po Pelaniais buvo miestelio balos Ktk. 4. su acc. veiksmo paplitimo vietą rodant: Nebėginėk po kiemą Grž. Vaikšto po miestą įsirėmęs Grž. Anas vaikščio[ja] po turgų J. Sukinėjamos po trobą, po – i veizam Krš. Laiko neturiu ... Po tą malūną amžinai kaip kipšas po peklą J.Paukš. Jauna mergužėlė po karą vaikščiojo ir savo bernelio kapelio ieškojo LTR. Eikiat po visą svietą BPII46. Vaikai jau strakeliojo po aslą P.Cvir. Aš po ledą čiužinėju Tat. Kirmėlė po žemę raitosi Pn. Po krantą irstės, po dugną narstės, – atrado vainikėlį VoL390(Onš). Mano piemens gerai darė, kad po bulbes kiaules ganė JD19. Po mano sodną darbuokis Krt. Visi dabar, kai šilčiau kiek, po orą dirbinėja Grž. Žmonės, apsidirbę ant laukų, ruošias po namus BM153(Jnšk). Moterys susijaudinusios plušėjo po trobą A.Vencl. Bet išbarstytos po visą pasaulį, džiūsta jos (ašaros) nematomos, nežinodamos savo galybės J.Bil. Garsas pasklido põ visą pasaulį NdŽ. Vienas sūnus po Vilnių būna Dv. Gerai pasilsėjęs, atsikėlė, ažvalgė ir pradėjo toliau po rūmus dairytis LTR(Dkk). Iki kelių vis po purvynužėlį, iki pažastėlių po vandenužėlį LTR(Graž). Aš po vargužėlius, po purvynužėlius, po graudžias ašarėles JV493. ^ Juoda čigonė po auksą šokinėja (žarsteklis po žarijas) Rk. Danguj dūšia, pons po žeme, klebons po kešenę (kai ponas miršta, klebonui uždarbis) LTR(Erž). | (dial.) su instr.: Vaikiukai prikirs žabarų po savo ir po jūsų rėžiais Žem. | (dial.) su dat.: Kai didesnis paaugėjau, po žemelei ropinėjau LTR(An). Tavas brolis po manam pakaji pabėginės FrnS¹52. Gera sėkla yra pasėta po visam svietui SPI289. | (dial.) su gen.: Ans gramštės po kišenės, ieškojo pinigų J. | su adv.: Oi tu sakal sakalėli, po aukštai skrajoji LTR(Kvr). Princas vaikščiojo po visur, žiūrinėdamas, ar neužtiks pirkti kokį nepaprastą daiktą J.Balč. ║ su acc. judėjimą po vienarūšius objektus rodant: Ka pradeda eiti po kiemus, po turgus Slnt. Po balius eina Als. Apsti būriai artojų, po visas puses bėgiodamys, gaudė, pampijo ir teriojo didžiūnus M.Valanč. Ji lakstė po visus pašalius, būsis ką dirbanti Žem. Jautis plujo[ja] po laukus J. Pasitekinėjai, pasibėginėjai po aukštus kalnus, po lygias pievas NS254. Užgesinę gaisrą, dar ilgai nesiskirstė vyrai po namus A.Vien. Aš žmonių po teismus netampiau I.Simon. Paieškosiu po kambarius Ktk. Kurie ieško išminties ir šviesos po raštus, tie niekuomet nesuklys Žem. Šitam amžy man ir po žmones vaikščiot ne gėda Skr. Po daktarus tebsivažinė[ja], o mirti nenoria Šts. Nešiojo po kriaučius [siūti] Lp. Ans po senius, po bobas važinėjas Trk. Eina po dukteris Vrn. Pasidairyk tu, Joneli, po merginas, pasiieškok sau šeimininkės LzP. Po lygius laukus, po aukštus kalnus, ant vieškelėlio žirgą ilsino Grž. | (dial.) su instr.: Ugnis pavaikščiojo po ardais, po šiaudais ir palindo po pečium (ps.) Šd. Liuobam išvažioti po kaimais Krg. ║ su acc. veiksmo ar būsenos vietą rodant: Žilvičiai smulki, po pelkes auga Plt. Pelė būva labiausiai po triobas Pn. Arklys po balą padkavą pametė Pn. Po geldą ragaišius maišydavom Ar. Kregždė po namus krauna gūžtą J. Ar lauke ans, ar vien bus po vidų J. Ma[no] bobutė tarnavo po ponus, po dvarus Vlk. O ši trečia žolelė žyd[a] po visą darželį Vž. Žveng[ia] žirgelis prie darželio, verk[ia] panelė po darželį Nm. Težvengia žirgelis po pūdymėlį, terūdij[a] žiedelis po rūdynėlį N176. Ger[ia] dvaruose didi ponai, ger[ia] po kaimus ir klebonai Nm. Tik jam rūpėjo po karčemėlę, po jauną jaunimelį LTR(Erž). Mano mergelė neatboja, po jaunimėlį ūlioja Lp. Ui barė barė manę tėvelis, kad ilgai gėriau po jaunimėlį JD857. Po urvus, po laužus lyg girios žvėrelių tėvelių gyventa A.Baran. Ben mėnesį paviešėsiu namie, Anykščiuose, arba po apylinkes A.Baran. Sūdo diena po visus pašalius! Žem. Jeib sėkla gyva išsilaikytų po visą žemę BB1Moz7,3. | (dial.) su instr.: Čia po Nemunu daugiau[sia] žuvauna Prn. Ir po žydais buvo maldaknygių [pirkti] Tl. | su adv.: Iš už miškelio kelias saulelė, po visur blizga gaili raselė LTR(Pnd). 5. su instr. krypties santykius reiškiant: Atsisėdai man ne po ta ranka Ds. Po tiesumu Vabalnykan šeši varstai tėra Kp. Važiuok po tiesum Ėr. Pasileidė namo po tiesumais Všk. Ar man balos, ar man krūmai, aš vis leidžiu po tiesumais – skubinuos namo Ps. Nu nakties šalnų gal apynojį gelbėti deginant šlamštus ir nūšlavas po vėju teip, kad visas apynojis būtų dūmais aptekęs S.Dauk. O kaip jau keliasi vėjas koksai, tada ana (nendrė), vėjo bijodamos, po vėju linksta BPI37. | su dat: Nueik po dešinei rankai, rasi kubilą vandens MPs. Sėdi po dešinei rankai BPII116. Iš mūsų kiemo po tiesei (po dešinei) nuvažiavot Šr. Vienas po kairei, antras paėjo po dešinei Jrk14. Pasodino tau bernelį po kairei puselei NS522. Po va šitai rankai jų namas Ktk. Po tai pusei kelio sustokiam Pn. Stovi mano mergužėlė po moterų šaliai Mrk. Po tiesumui važiuokit – bus arčiau Žmt. Nudrožė po tiesumai Paį. | su gen.: Vieni ėjo põ dešinės, kiti põ kairės KI57. A žinot, po katros pusės sukti? Slnt. Ana sukasi vis po tos vienos pusės KlvrŽ. Šok po vienos i po antros pusės Plt. Jei tu nori po kairės, tad eš eisiu po dešinės BB1Moz13,3. Išvydo jaunikaitį, sėdintį po dešinės rankos BPII4. 6. (dial.) su dat. iki: Žolė po juostai Sv. Vandinio po itam daikti LKKXI166(Zt). | su instr.: Braidom po keliais po balą Kn. Po debesiais buvo – tokios didelės pušys! Kb. 7. (dial.) su gen. ant: Nestovėk mun po tako Sd. Ampalas po sniego prieš atdrėkį J. | su instr.: Nestovėk po taku, po kojoms nepainiokis Šts. ^ Kas po taku, tas po nagu (viską vagia) Šts, Plt. 8. su gen. be, išskyrus: Põ tavęs man niekas ne(be)miela NdŽ. II. laiko santykiams reikšti. 1. su gen. kalbant apie veiksmą ar padėtį, praėjus tam tikram terminui, įvykiui, reiškiniui, veiksmui: Ką gali žinot, kas bus po trijų metų Vl. Po metų į tą pačią vietą sugrįžo linksmas, sveikas ir bagotas Jrk14. Atidavė skolą po mėnesio Akm. Po mėnesio bulbas kast pradėsma Rk. Po trijų dienų sugrįžo be arklių ir be vežimo Kt. Po valandos jau buvau po pačiu kalnu, bet turėjau atsisėsti pasilsėtų J.Bil. Netrukus, po kelių minučių, viską sužinosi J.Jabl. Keturiasdešimt penkios minutės po aštuntos J.Balč. Jau buvo gerokai po vidurnakčių Lp. Po pavasario bus vasara J.Jabl. Po žiemos jau atbunda laukai rš. Be po Naujo meto nesudės dantų LKKIX155. Vėl po šalčių šilumą jautėm K.Donel. Ateik po pietų J.Jabl. Tuoj po karo pardavė namą Ktk. Miestas tada buvo tik po gaisro J.Balč. Po lietaus ir oras atšilo Trgn. Anas dabar po operacijos Ktk. Mama mirė po mažo Lc. Jų žalmargė jau buvo po veršio ir pieno duodavo dvejetą puodynių V.Myk-Put. Aną pievelę šienausim po rugių Skr. Tuoj po jo atvažiavimo taip atsitiko Grž. Po to praėjo daugiau kaip savaitė Žem. Po viso ko ėjo šokiai (buvo šokama) lig išauštant J.Jabl. Ka mes nuejom, jau buvo po viskõ Vkš. Ne po ilgo (po kiek laiko) tas razbaininkas (galvažudys) vėl atėjo pas tą mergą J.Jabl(PrL). Už nelaimingą buvo tas paskaitytas, kurs po savęs vaikų nepaliko M.Valanč. Karalystė po tėvo galvos turėjo atitekti dukteriai LTR(Sml). Po tėvo (gyvos) galvos jam teko didelė, bagota karalystė Jrk. Po tėvo gyvenimo turėjo ūkį Pn. ^ Susiprato, bet jau po laiko J.Jabl. Põ laiko nėra ko gailėtis NdŽ. Po čėso atsimena drąsusis atstražnųjį LTR(Vdk). Po pietų šaukštai Grž. Po jomarko lik po vainos J. Gausi po smerčio trečiąją dieną Slnt. Po darbo skanus valgis ST143. Po miego darbelis B. Po mūs nebus mūs Klvr. | su dat.: Po Naujiem metam Grv. Po šešiolikai nedėlių sugrįžom Vlkv. Po trimus dienomus DP158. Užeis linksma valandėlė, – nušviečia jos gyvenimą, bet po trumpam laikui vėl greitai nyksta J.Bil. Daboju po nakčiai – šalneliūtė Dglš. Atvažiavom jau po pusiau dienai Zt. Po saulei (po saulėlydžio) niekur neit! Rsn. Po vakarienei visi susėdo pasakų sakyt Grž. Po darbui in tau (pas tave) ažbėgsiu KlbIV85. Po rugiapjūčiai prasidės jau ilgesnės naktys Antš. Po rudenie galia pradėti šalti Krtn. Po veseliai atvažiavo Ktk. Grįžau po karui Vlkv. Stasiukas jau po kariuomenei Vdš. Jau po turgi Drsk. Po darbi reikia pasilsėt Drsk. Po lieti oras atšalo Drsk. Išeinam po tai audrai (nj.) – gi ąžuoliukas perskeltas Rd. Pirmiau da valgydavau, o dabar, kai po šitai ligai, tai su visam nenoriu Ob. Reiktų jai saugotis sunkesnio darbo – tik po mažam Dbk. Tik po vaiki ma[no] duktė Pls. Po teliukui puolė karvė Ktk. Saugokis, kad vėjas neperpūstų po pirčiai Sdk. Tik išėjo [iš kalėjimo] po šitai amnestijai Gg. Po agurkam auga ir kanapės gerai Švnč. Po rugiam sėji avižas Drsk. Po rugiam malsiu grikius Mrc. Pečius po duonai (po kepimo) Trgn. Po keli (po kelionės) aš negaliu nieko [valgyti] Lp. Po kūlimui anys supila grūdus svirnan Ktk. Po sumušimui trečiądien mirė Lp. Po sudegimui antrais metais K.Būg. Nedėldienį po visam (po pamaldų) ... daro sanvedybas JR5. Be po visam nepareis Krž. Senukas išėjo; ne po ilgam žiūri, kad jau tupi ant stogo baltas karvelis BsMtI22(Brt). Ne po ilgam pradėjo aplankyti karaliaus dukterį vienas jaunikis BsMtII230(Klp). Po šventam Jurgiui baigiasi nuominykų metai Kp. Po smerčiu brolis paims žemę Upt. Po smerti jo DP496. Ilgai laimingai karaliavo po uošvio galvai BsPII306. Po mano galvai pabaigs kiti pradėtą darbą A.Baran. Gautų tą karalaitę sau už moterį i da po tėvui karalystę Brt. ^ Da po nedėliai šešios dienos [i](yra laiko) Klvr, Plv. Po laikiai tai kožnas suspranta Ut. Po laikui susiprasi, laiko neberasi LTR. Dabar jau daejo protan, ale jau po čėsiai Skdt. Po rugiapjūtei akmeniu pamėtyk [spiečiančias bites] Brš. Po visam grybos rauti Grž. Po šventam Jonui i boba, ant pečiaus gulėdama, išprašo lietaus Grž. Po smerčiai avižom atpilsiu Sv. Jis užmokės po smerti kviečiais LMD(Pns). | (dial.) su instr.: Duonos gausit po Naujais metais Zt. Ar prisižadi man dūšią ataduot po trejais metais? BsPII213(Jž). Pagrįžęs Kaunan po šventėmis, nespėjau veikiai Tamstai rašyti A.Baran. Ar jau po pietais? K.Būg(Ds). Po šventu Jonu jau šienauja Lnkv. In gaidelius kalbinau, po gaideliais sveikinau: – Lik sveika, mergele, kol aš jaunas sugrįšiu KrvD182(Vlk). Po anuo karu žemes skirstė Lnkv. Po pirmuoju karu nieko neliko Sb. Po anuo didžiuojuo karu statyta [gryčia], tai didesni langai Antš. Jau po karūmene – dar piemenys atrodo! Rz. Po lietais visada atšąla Gg. Po tuo dušnumu bus lietaus Lnkv. Reik skubintis, ir teip jau gali būt po pirčia Srv. Kiaulė po paršais tris dienas neėdė Ėr. Po miežiais rugių nebus, po linais nebus Gg. Po tuo aš nuvažiuodavau į Rozalimą dviračiu Lnkv. Po senio galva namai liko Jurgiui KzR. ^ Po čėsu grybos raut Grž. | su adv.: Po pasku i aš išmokau Bt. Tą padirbk daba, o tą po pasku Lkv. Kad aš būt pirkęs po paskun Krt. | Po pirma (seniau, pirma) čia miežių, čia avižų sėdavo, su spragilais mušdavo Rsn. 2. su dat. iki (kalbant apie veiksmą ar padėtį iki tam tikro termino): Ten jie gyvena ir po šiai dienai Alk. Ir po šiai dienai niekas nežino Dr. Kai pasiskolino, tai ir po šiai dienai neatiduoda Mžš. Teip to[ji] mergiotė ir lig po šiai dienai neatsirado Ds. Ir põ šiai dienai karaliauja abudu, jeigu da nenumirė LB223(Grl). Vežimas ir po šiai dienai tebestovi ten pat Blv. Išvažiavo, ir po šiai dienai nė balso rš. Vyras kaip išvažiavo, tai ir po šiai nėr Ll. Tos skrynios aš ir po šiai gailiuos Vdk. | su adv.: Gripu sirgo, kap atmetė, tai po nū nėra sveikatos Dv. 3. su gen. nuo: Anas jau po seno toks tebėra Skd. | su dat: Jau mašinos po tai dienai nėj[o] daugiau Klvr. 4. (plg. l. po) su acc. veiksmo ar veiksmo paplitimo laiką rodant: Žodis Dievo amžinai bus ir platinsisi po visus čėsus Mž332. Po visas dienas gyvenimo mūsų turime slūžyt FrnS¹153. III. pãskui (nuoseklumo santykiams reikšti). 1. su gen. vietos nuoseklumą rodant: Eikit po kits kito laukan Grž. Išėjo põ kits kito KI56. Žodis po žodelio, ir įsikalbėjom Grž. Žodis po žodžio, ir susibarom Kv. Ką žodis po žodžio (põ žodį) pasakyti KII361. Ak bėda, bėda, bėda po bėdos End. Perkūnas trenkė po perkūno, žaibas plieskė po žaibo rš. ^ Po vienos nelaimės eina kita VP38. | (dial.) su dat.: Žodis po žodžiui priėjome ir prie astronomijos J.Bil. | (dial.) su acc.: Vieną darbą po kitą beigiau Prn. [Varlės] pradėjo viena po kitą lipt ant savo karaliaus PP23. Dvim gijim audžiant reik su šautuvu šauti po vienas antrą J. 2. su gen. laiko nuoseklumą rodant: Metai po metų sunkiau daros, nebėr sveikatos Ktk. Proletariatas, kaip klasė, auga metai po metų (sov.) rš. Diena po dienos taip ir bėga Grž. Slinko diena po dienos, savaitė po savaitės, o žemės vis nematyti, – vanduo ir vanduo be galo, be krašto J.Bil. ^ Diena po dienos vis arčiau grabo lentos Srj. | (dial.) su dat: Metai po metam Dv. Diena po dienelei, ir senatvė Plv. Diena po dienai, ir mūsų nebebus Ds. Diena po dienai pas Abraomą važiuos Žal. Diena po dienai, ir išėjo metai K.Būg. | (dial.) su instr.: Greit metai po metais praeina Msn. Metai po metais eina prastyn Šts. IV. kiekio, būdo, priežasties ir kitiems santykiams reikšti. 1. su acc. kiekio santykius reiškiant, vienalaikiam dalijimui lygiomis dalimis, paskirstymui rodyti: Sudėjom po centą, po lentą, i palaidojom Šts. Anie visi beatsimina po vieną puntelį [iš dainos] Gršl. Tos bulvės mezgė po būrį Šts. Išmeskim po burnelę Grž. Jie gavo kiekvienas po skatiką, po tris rublius J.Jabl. Nupirko vaikam ir po kepurę Rk. Eina po du, po tris, po penkius, po aštuonius J. Kožnam põ pelną užmokėti FrnS¹161. Jų javai pastovi nupjauti ant lauko põ kelias nedėlias BM225(Krk). Ant kožnos šakos po geguželę kas rytelis kukavo (d.) Rt. Abidvi pirko po auksiną žiedelį KlvD36. Reiks mošytėlėms põ ploną stuomenėlį ir dieverėliams põ plonus marškinėlius LB68. Mudu augov du broleliu, abu skaistveidėliu, ir turėjov po žirgelį, abu juodbėrėliu JV926. Po du arkliu gručiuoju J. Abim dukrelim po dvi skryneli, po dvi skryneli plonų drobelių JD176. Ant abiejų galų sielių stovi po vieną ar du vyru J.Bil. Patys apgėrusys pakarčiuo midaus ar alaus po kaušą S.Dauk. Ėjo jopi ing skrynę po du – patinėlis ir pati BB1Moz7,9. Po tris kartus taipo tekalba Vln64. Ėmė kiekvienas ... po grašį DP93. Idant kiekvienas ižg jų ką po truputį imtų DP123. ^ Ąžuolelis šimtšakelis, ant šakelės po lizdelį, ant lizdelio po kiaušelį (kanapė) Plt. | (dial.) su dat: Po dešimtì litų, ir suvažinėsit Srj. Geri paršai tai ir po tris šimtus, o teip – po šimtì Pls. Po auksiniẽ parduoda K.Būg(Lkm). Po ketvergi parduoda K.Būg(Lkm). Tai ilgi kiaušiniai – po sieksnì Lp. In dienos po valandai padirbėk Ktk. Anos slobos (prastos) daktarkos – tiktai po pirmì metì Aps. Po vienai karvei turėjom anam kare Ktk. Anys po paršiukui pasiskerdžia, ir visa Ktk. Po kitai telyčelei reikia turėt Str. Visiem po obuoluki Lp. Malkas reikia skaldyt po šakì Mlt. Marčiom, mergom po pyragui, vyram, bernam po botagui LTR(Tvr). Dėsim, broli, dėsim, broli, nors po šimtui rublelių Ad. Po kruopelei atprasme nuo senybos ūturkos Vdš. Buvo mūsų du broleliai, du broleliai kap karveliai, anys turė[jo] po sodeliui, po sodeliui žalių vyšnių Ad. Žąselės margiausios, mėlyniausios, išmeskit man po sparnelì, po plūksnelì Pls. Po kam (po kiek) parduodat silkes? K.Būg(Kv). Po kam SD¹125. Po kam bulvės, miltai? Lnkv, Sb, Pc, Alv. Po kam dabar rugiai moka? Sv. Po kam moka rugiam? Pšl. Po kam mokėj[o]? – Po rublì Lp. ^ Jis buvo bėdoj, tai žino, po kam svaras kvarabos Krok. Paklausk žąsiną, po kam avižos rš. | (dial.) su gen.: Po mierkos atnešiu [rugių] Lp. Duokit, sakau, po bandos pyrago Lp. Po vienos bulkos tiktai duoda Mrc. Pasiuvė visiem [vaikams] po rankovės Lp. | su num. ind.: Po dešim arų kukurūzų ažudavė [prižiūrėti] Ktk. Po šešiasdešium arų nupjauna in dienos Ktk. | su adv.: Šiemet serbentų ne kaip perniai, po kiek (truputį) yr Skp. Apdalyk visus po kiek žuvelių OG438. Dabar po daug uždirba Upt. ^ Gardžių daiktų po nedaug Ukm. ║ su acc. palaipsnį dalijimą rodant: Po vieną visus surankiojo Grž. Vištytėliai gudrūs buvo, vis po vieną rinko KlvD147. Po vieną aš anus pirm tavęs ištremsiu BB2Moz23,30. Lesinėjo po grūdelį Grž. Tą sermėgą laumė suplėšė po vieną giją SchLl49. Tenai košailiojamas po lašelį pienas J. Põ truputį įsišnekėjome NdŽ. | (dial.) su dat.: Važiuokit po vienai padvadai pietų Lzd. Mėtyt po vienam daiktui LTR(Slk). Visi svečiai po vienam išvaikščiojo A.Baran. In mėnesio kiek susideda po kapeikai Ktk. Po šaukštui išgeriu vaistų Ktk. Po nedėli būčia (vieną savaitę pas vieną sūnų, kitą – pas kitą) Dglš. Susiskinsiu po lapeliu, surašysiu po žodeliu[i] KrvD181(Vlk). | (dial.) su gen.: Vaikai, po trupučio semkit! Lp. | su adv.: Duoda po kiek miltų [karvei] Ėr. Į karčemą po daug neša, pasigėrus plaukus peša JD20. Po nedaugį moku kalbėt lietuviškai Šlčn. Perrinkau obuolius po dukart Dglš. 2. (ppr. dial.) su dat. būdo (atsitikimo, derėjimo, pagrindo...) santykius reiškiant: Kam aš, po teisybei, gyvenu žemėje ir kam aš joje reikalingas? rš. Dabar visakas po naujam Brž. Padėkavojo sūnui už gydymą ir pasiliko po senovei gyventi MPs. Gyvenam po senybei Rk. Gyvena po senam Ob. Po senam būtų DP118. Aš po savam kalbu Vlkv. Išaugino vaiką po savam Krš. Jis dirba po savam J. Po manam taip, o po tavam kitaip J. Po mūsemu [i](mūsiškai) Dv. Ne po vaikui (daugiau, negu reikia vaikui) anas žino Dglš. Dabar kožnas po skyriám gyvena Pc. Po skyriam davė valgyt Rgv. Padėk po skyriam J. Po viena vienai dainuoja J. Po draugei (kartu, drauge) dainuoja, o vienas vadžio[ja] J. Ir po eiliai už stalelio svetelius sodina Prng. Jau vėl po pernykštei oras daro Ss. Pradės tavi mylėti po pirmykščiai BM256(Grz). Pj. Reikia išsemti visada vandenį, kuris inteka pro skyles ing eldiją po mažam SPI277. Po valiai pasoga – kiek tėvai duoda J. Mes po valiai (pamažu, lėtai) pasišnekėsim, niekam nekliudysim Šil. Rašyk po valiai, neskubindamas Užp. Po valiai atsimenu, ale greit tai ne Žg. Po valiai lėk, sakalėli, nebaidyk lakštingalėlės LB146(Grl). Po pìrmai (pirmiausia) uošvienę nūvežė į pakurą (ps.) Jug to grėblio sulaužyti po visam nesulaužė Grg. Nenoriu aš to ragaišiaus po visam (visiškai) Upt. Po visam nebėra jos J. Po galám nori ans ženytis J. Palaukš, jau ir tokios žino, kas po kam (kas kaip) An. Katinas po gaspadinei (toks pat storas) Ad. Po mergai i bernas Dglš. Po kojai kaliošai Dglš. Kiek dienų bus veseilia? – Po bagotumui i veseilia Aps. Jeigu vaistai papuls ne po ligai, tai da blogiau Ob. Čia plaktukas geras, tau po sveikatai Ob. Po mano minčiai (kiek aš atsimenu) jau čia viskas tep buvo Gs. Vaikus valgydena po valandom Ktk. Jūs dziegorius po Maskvai eina Žal. Po sutarčiai dirba – gaus pensiją i jy Mžš. Po mūsų kalbai taip sako J. Nei pažint po kalbai nemožna Mrp. Aš po balsi pažinau Ker. Vaikai po man nuejo – visi lietuviai Ad. Martynienė savo dalį po motynai gali ir per teismą atimti Žem. Visi sūnai žugimė po tėvi, o dukterys po motkai Rod. Po tėvi aš kitap vadinuos Žln. Ji po pirmam vyrui buvo Jurgaitienė Lbv. Ana po vyrui Rapnykienė Dglš. Turiu ten giminių po pačiai Trs. Po kam jūs kumelė kumelukus veda: po sau ar po kumelio? Alv. Po kam pažinai, ką aš sirata? Rod. Visur apvažiavo, nėra po jam [merginos] Kš. Jei po jam šnekės, tai gerai Užg. Šnekėk po jam – anas širs, po anam – šitas žvairuos Nmn. Motutė gal kokį žodį pasakė ne po plaukui, ir išėjo merga Kp. Žiūrėk, tai da jam ne po nosiai Alk. Ot, jau po dūšiai, kap pastatė arielkos Arm. ^ Aš nei po kūmi, nei po pyragi (nei už tuos, nei už tuos) Rdm. | keik.: Dabar jau po mieliausiam, neištrūksi, rupūže! Vrb. Na, tai bus po mieliausiam (blogai)! Alk. Na, tai po gražiausiam (tai bus dabar) ! Alk. | su gen.: Po tikro, aš nežinau, kieno ana y[ra] Dr. Sodoje gyvendami ganyklas, po teisybės, turėjom prastas Žem. Idant kožnam po tiesos nusūdytų BPII511. Mes po seno dar tebegyvenam Skd. Kerštus užmiršusys, ėmė po seno prekioti S.Dauk. Po senovės B, PrL. Po savęs žinau, kaip sunkus mokslas Krš. Untulėnė po savęs buvo Dambrauskaitė Šts. Kad tu esi toks stiprus, tad einam visi trys po draugės LTR. Ėmė brolius po nevalios JV311. Nors visos mylėjo ir apie mane šokinėjo, nė vienos neradau po širdies Žem. Kad ir iš pirties, by po širdies anam merga biedna J. Vystelis ankštas, žiedužis mažas, nėr po širdies bernelis LB49(Vlkš). Visi daiktai po širdies jo sekėsi BPII194. Po rankos eina gyvoliai jam J. Buvo teisingu ir ne po prietelystės ir ne dėl piningų FrnS¹161(D.Pošk). Stok po eilos J. Kam dabar klius po eilios? Žem. Po šnekos supranti vyrišką Rt. Pažinau po balso Lkv. Po balselio motynelė, po plunksnelių geguželė Rt. Padrūktėjęs, tik po plaukų pažinau Krš. Aš po eišenos matau, ka stiprėji Krš. Po senumo gauti turi pensiją Vn. Po saulės leidimos matyti, kad ryto[j] būs graži Užv. Po lengvumo galia būti geras [dalgis] Lkv. Po pažiūros jaunas Pvn. Aš moku po vyro (kaip vyras, vyrišku balsu) dainiuoti Šts. Didliai po mamos ana y[ra] – graži pana Gršl. Po pačios aš nėko negavau Als. Po pačios žemę gavęs Jdr. Po pačios yr genčia Slnt. Bus gal laimė po pačios ar po vaikų LTR. Lapele, eik po manęs, gausi kas rytą vištą M.Valanč. Aš neinu nei po to, nei po to Šts. Tu nesek daugybės (paraštėje neeik po daugybės) BB2Moz23,2. Po jo kalbu R422. Susitiko po plauko – ir veselė KlvrŽ. Avižinius kisielius jaunims valgyti ne po burnos (nemėgsta) Šts. Prašom kriaušės. – Mažu ne po dantų, kieta? Kt. Duok jai duonos po dantų Alk. Vešme į miestą: ten po popierių šaukia Stč. Ot kaip eita po kojos (į koją)! Ms. ^ Kožnas po savęs, ne nu savęs S.Dauk. Kožnas grėblys po sevęs trauka LTR(Prk). Kada ne po savęs pačią turėsi, tuomet namuos savo putrą paliesi I. Jau mato paukštį po plunksnų Krš. Sūdžios eita po piningų LMD(Sd). Nė po vilko, nė po meškos (bešališkai, objektyviai) Krkl. | keik.: Po velnių, a tu eisi, a ne prie darbo?! Šln. Būk žmogus arba eik po velnių! rš. Eik po velnio raišo, bene įkiš į maišą! Šts. O jau jai nereikėtų darbuitie, ba yra po velnių kam! Lp. Eik sau po perkūnų! Sln. Kur ta teisybė, po perkūnų?! Žal. Tu, po parakų, nors arklius pašerk! Alk. Išvarė po keblųjų Šts. Kad ir nesiseka, po paibelių! Alk. Põ šimto (šimts) pypkių! NdŽ. Eik sau po stypų! S.Dauk. Eik sau po giltinių! S.Dauk. Eik sau po nelaimių! S.Dauk. Ak, po vanago, kad nevyko, tad nevyko! Šts. Gyvenimas išejo po kelmų Plik. Eik po šimto kelmų! Kv. Tai tau ir po mieliausių (stebintis), aš nemaniau, kad tu tep padarysi! Gs. Po mieliausių – niekap negaliu rasti kelio namo pareiti Vv. | su instr.: Šneka po teisybe Lnkv. Po teisybe, tėvai, reik šnekėti Pvn. Po savim žinau, kaip sunkus skaičiavimas vaikams Krš. Kumelė po savim veda, ne po kumeliu Kp. Po pirma ratus atvalnino Krtn. Po mažum liuobėjom sėti gurklus Dov. Ir balsas triūbos pasistiprinojo po mažu BB2Moz19,19. Mergele lelijėle, verk dureles po valia, verk dureles po valia, trauk raktelius iš valios TŽI146(Sn). Apibėgom apibėgom po greitąja Sk. Atnešk po greitąja man miltų iš kamaros Jnš. Ąžuolvertis, biškį atsikvošėjęs, atsikėlė iš lovos ir vėl taisė po greitąja pusrytį VoL331(Jnš). Reikia keltis po nuote Jnš. Jei po gerumu atvažiuosi, nebūsi baustas Lnkv. Kad po piktuoju, būč tikrai iš jo nieko negavęs Ds. Po saule mūs laikrodžiai eina Žal. Ar tu kiaušinius verdi po dziegorium? Skr. Pažįstu po akimi, ką girtas Azr. Pažino po veidu Pj. Sapnas ne po sapnu, ale po liežuviu: kaip išaiškinsi, taip išsipildys Krš. Oi iš šakelių dirbsim važelį po juodbėriu žirgeliu LB129(Grl). Po metais geri dobilai būna Pc. Artie ežerioko, tai te spalgenų po metais yra Imb. Vasarojus žudera po metais Rod. Po metais ėmė vaiskan Aps. Po pasisekimu – kartais geriau išeina, kartais blogiau Gr. Uogas šiandiej pardaviau po miera Ktk. Grūdus parduoda po svoriu Ktk. Po saiku kas dieną žmonėms vandenį dalijo I. Kaime nežiūri, ka arai būtų po gramu Šln. Karūmenė[je] ėda po norma Pvn. Pirma žemė buvo po šniūrais Ds. Tau Velykos po medum bus (labai smagios) Lp. Po siūlu ligi kamuolio daeita LMD(I). Kaip jis vadinas po vardu? Ps. Po vardu pavadino E. Durelėm dundėjau, mergužėlę budinau, po vardeliu vadinau LTR. Visi po pavardžiom gauna miltus Šln. Inleis po tuo rašteliu LKKVII203. Jeigu nemoki, tai nepradėk liežuvio kraipyt, po gramatika šnekėt Rd. Ne po karaktaru PnmR. Aprėdė [vaikai] motiną po mada – tėvas gvalto šauka Krš. Siūk man, kriaučiau, kailinius po sena mada, ne ankščius Ėr. Parenka drabužį po mano noru KzR. Vaikai po mama daugiau šneka (tos pačios tarmė̃s) Krš. Duktė labai graži – po tėvu Ktk. Aš po tėte nusekus Tj. Paejau po tėvu – noru amatą turėti Krš. Anelė buvo po tėvu pakritusi Nt. Nei nebežinau, kaip jos pavardė dabar, po vyru Sb. Kaip jos pavardė po tėvais? Stk. Gal po pačia gavai daug pinigo? Srv. Geresnė pamilija po seserim, nei po broliu Dglš. Po baltu biliotu paliko (nepaėmė į kariuomenę) Šts. Kalbėk po jąja, tai bus gerai An. Kitos bobos dėl švento ramumo ėmė po Drūkteniu šnekėti Žem. Man nė po tuo, nė po tuo šnekėti Skr. Aš einu po vaikais E. Jis neina po ta valdžia Lnkv. Jis neita nei põ vienais, nei põ kitais KI66. Velnias sako: – Aš eisiu po žmogum, ba jis ščėslyvas TDrVI101(Lš). Kad tik aš tropyč põ jo puse sūdyt BM189(Šl). Jeigu po jais viską darysi, tai dar gali gyvent Mrj. Kunigelis pašnekėjo jau ne po žmonims, ale po ponais Nmk. Glostyk katę po plauku: kai prieš plauką glostai, pyksta Slm. Po dantimi gerai (gardu) Vrn. Džiovytų molelių ir girnos nemalė, o mūsų svokelei visa po dantimi KrvD168(Mrk). Karalius prisakė, kad visi pribūtų pas jį, i põ prisakymu karaliaus labai daug žmonių susirinko BM242(Vl). Vienas padorus ūkininkas turėjo suprasti kalbą gyvolių, ale põ užžadu, kad nėkam apei tą nepasakotų BM295(Vdk). Jis dirba po nūvada, po užduote, po užumačiu, po padaliu J. ^ Aš nė po vilku, nė po meška, – aš po teisybės Žlp. | keik.: Tegul eina po velniais! Tršk. Apsivilko kailiniais ir išejo po velniais Varn. Stumk važį po biesais, leisk žirgą po vilkais, ataduok, bernužėli, rūtų vainikėlį NS1061. Eik po šunais! Žlb. Lįsk tu po perkūnais par stogą! Mžš. A jau šaus po viesulaĩs! Brž. Eik sau, Baltrau, po vėjais! LTR(Alv). Eik tu sau po šimtais! Lp. Eik po daukaĩs su visais savo obuoliais! Rk. Kai griebsiu, tai po šėveliais nulėksi! Rm. Jos nauda išeis po šebelėkais J. | (dial.) su acc.: O norįs būtų kai medžių lapeliu, tokio [vainikėlio] nebūtų, kai po mano mislį LB120(Grl). | (dial.) su adv.: Po teisingai tai yra aukštaičiai ir žemaičiai Vlkv. Po lietuviškai mes kalbam Brž. Po seniau vadina kitap Žln. ║ (ppr. dial.) su instr. veiksmo būdą, sąlygojamą palydimojo veiksmo, rodant: Po muzika išdainavau Ktk. Pašoks mano sveteliai po dūda JD20. ║ (dial.) su dat. objektą arba subjektą apibūdinant pagal vertę ar polinkį: Mums piningai nė po kam, bi tik linksmiai gyvenam Užv. Ans nė po kam J. Ne po tam žmogysta (ne tam žmogus, ne toks žmogus) Žem. | su gen.: Po piningelių kožnas Grg. 3. su instr. veiksmo aplinkybes rodant: Numinę degtinę pardavo[ja] po akimis policijos Trk. Po Dievo ir svieto (žmonių) akimis B. Duomi ateiti į akis, po akim, akimis, akių R153. Aš stoviu po akim sūdžios DP160. Idant daugesni po mano akim neateitumbei, nesa kurią dieną tu po mano akių ateisi, mirsi BB2Moz10,28. Po akim svieto gražiai elgėsi BPII56. Pasakok po visais, po būriu Gršl. Tik neišsižiok po visais, anam vienam į ausį pašnibždėk Plt. Bent po žmogu esant, neišsitrauk tokios juodos nosinės Šts. Taip ir po ponu sakyk Plt. Po munim pasirašyk Šts. Po vaikais negražiai kalbėjo ans, vaikams girdint J. Po svietu užaugęs OsG169. Vežėme rugius po mėnesiena Btr. Pavažom i bet kokį medį daboja kirst tik po senu [mėnuliu], tada geriau linksta Rš. Laumės verpdavo be žiburio, tiktai po mėnesiu BsMtI108(Brt). Šviesu kap po mėnesiu Alk. Šokinėja in tavęs, gandina – visada būk po mirtim Vj. Vilnas paliko po rūpesniu, kad nepavogtų verpyklo[je] Šts. Ans tau vien po rūpesniu yr Slnt. Linksmios buvom, kur ejom, visur po daina Krš. Tiltas buvo statomas po smarkia priešo minosvaidžių ir artilerijos ugnimi sp. Žiemiečių tarmėj u ir i po kirčiu pailgėja rš. | (ppr. dial.) su gen.: Padėk po akių, tai mažu neužmiršiu Gs. Meluoji po akių Alk. Po akių, kaip matai, ir pavogė peiliuką Skr. Po vaikų akių [tėvas] piningus suskaitė Grd. Sudraskė vainiką po jos akių Jrk134. Tada brolis nusigando, matydamas põ akių smertį BM99(Krč). Ei barė barė [bernelis] mane, mergelę, po šeimynos akelių ir kaimynužiams girdint LB70(Vlkš). Visos seselės po akių, aš išsirinksiu iš visų JD1167. Žiniomis, regėtinai, po akių, atvirai SD75. Po akių geras R305. Po akių akys N. Idant šitą ir po viso svieto ausų atvirai išreikštų BPII313. Pryš kaplaną skundimo neprileisi net po dviejų alba trijų liudinykų Mž31. | (dial.) su dat: Po dienai geriau siūt Lp. Tuščia jo, pažiūrėsim po dienai Nmn. Atėjo da po šviesai, o išėjo, kad jau buvo sutemę viso meto Krok. Po mėnuli naktį pasėjo Vrn. Po šalnom, sakau, kaip nenušalo kvietkai Ktk. Jei po girtai galvai, tai papasakotau Vrn. Žmogus po girtai rankai čiukšt velniui ausin LMD(Pns). Mūsų žmogus kad kada gyvuliui sušeria, ir tai tik po pykčiui rš. | (arch. nlt.?) su acc.: Vaiką ... po akis Dievo neštų Vln58. 4. su instr. pavaldumo, priklausymo padėtį, būseną rodant: Jos tėvai po tai valdžia būna Prn. Šita stubelė yra po valdžia baisios raganos BsPIII191. Atskiros apygardos susijungdavo po viena valdžia rš. Aš esu žmogus po valdžia pastatytas ir turiu po savim kareivių SkvMt8,9. Anie gyveno po vokyčiais, o mas po rusais Krš. To gi vargšo po ponu gyventa BsMtII108(Prnv). Aš pats pergyvenau põ ponais septynias dešimtis metų BM25(Č). Visi mūsų sodžiaus po ponais tebebuvome J.Bil. Vaitoja mūsų žemė po svetimais ponais A.Baran. Anys buvo buvę dvylika metų po karaliumi BB1Moz14,1. Vaikas ... yra po apiekūnais ir prievaizdumis VlnE17. Nevalia, arba vergystė, po velinu SPI108. Po manim karuomenė[je] jis b[uv]o Žal. Po sūdu krito už pragėrimą pinigų J. Po mezliavom veždavo LKKVII203. Jauni greit palinksta po kuo, gali pripūsti arabų Rdn. Daktarą nė žingsnio nepaleisią, po sargais išvešią Žem. Sviestą po užraktu laikom J.Jabl. Pas anų viskas po raktu laikoma Užv. Iš metų išejęs, po pryvarta nebgalia išvaryti Užv. Po prisiega liepiu R65. Per vainą visi vežė, dar̃ medžias po žinia Vrn. Po jos žinia pinigai Dglš. Po tuo ženklu ... turi kariaut SPI193. ^ Po biesu gyvendamas turi biesą į kūmus prašyti Užv. Po kuom būvi, po tuom i būk Dglš. Tik iš traukinio – ir po čebatu (apie kareivius naujokus) Alvt. Po senu – po barzda, po jaunu – po votegu Plt. Ką po jauno botagu, vely po seno barzda LTR(Ds). Žėdnas po savo šviesa bėga B. | (dial.) su dat: Jis po vienai valdžiai geras ir po kitai geras Plm. Tuokart po vokyčiams buvo Lnk. Kieno tas darželis ir po kieno valiai NS1040. Po prievartai išgėriau J. Jie dabar susidalijo, po sau dirba žemę Kp. Visi išsisklaidė po savam (į namus) Kv. Sveiks linksmas keliaunu po savam (vienas sau) Mit172. Po savam gėriau OsG168–169. Kitąsyk vėl rado Usnienė marčią besišukuojant, sustojo tarpdury ir šypsojo po savam (pati sau) LzP. | (dial.) su gen.: Argi būsme po valdžios tavo? S.Stan. Po ano, po grapo buvo visi žmonys Jdr. Moteriškė, kuri po vyro yra, kolei vyras gyvas yra, pririšta jam yra pagal zokoną CII644. Anus suėmė po bausmės už tokį drako padarymą LTR(Krt). Kožnas daiktas pono yra po žinios J. Viskas po durų ir po raktų Šlu. Pavarė po prysaikos Šts. ^ Už jauno – po lazdos, už seno – po barzdos Žr. 5. (ppr. dial.) su instr. išorinę būseną rodant: Apsivilkit, sakau, – i ras kaip stintas po vienais marškiniais! Kž. Jis atėjo, tas [v]okietys, nusivilko po baltiniais (ps.) Ar. Baronas atsikėlęs po vienais apatiniais LTR(Žg). Atejau po plaukais, be skepato Grd. Vyras po ūsu Krok. Vyras po barzda, dar, sako, kariuomenėn neims Ssk. Dirba po prakaitu Pvn. Visas po prakaitu buvau Užp. Dvi rinkėjas davė – dirbo po puta Krš. Dirbau kaip arklys po putom Ds. Visa kumelė buvo po putom Ign. Mano vaikelis išbertas, po vienu šašu Vlk. Vakar buvau po vainikais, po šilkų kasnykais, o jau nūnai be vainikų, be šilkų kasnykų KrvD51(Mrk). Buvo atjot, brolužėliai, kaip aš buvau po vainiku JV212. Po žaliu vainiku tancius tanciavosi, po baltu nuometu bėdas bėdavosi LTR(Slk). Po baltaisiais marškinėliais, po rūtelių vainikėliais NS1163. Kitų mergužėlės vis žaliais kaspinėliais, o aš, mergužėlė, po šyro nometėliu LB25(Vlkš). Ai bernuži bernužėli, tu manim dabojais, po aukseliu cidabrėliu pas manę atjojai JV40. Kažno kur jau eis – po skrybeliu, mačiau Sdk. Po karčia (kartimi priveržtas) vežimas Vlkv. Ant to kalniuko toks gražus dvaras – po vienais auksais, sidabrais, diementais Sln. Kalniukeliai (kailinukai) blogi – po skylėm Ad. | (dial.) su gen.: Išsidaręs po marškinių Plt. Po marškinių laksto Vn. Motriškosios vasarą dirbdamos po marškinių trūsėjo S.Dauk. Išlėkė iš trobos po vienų kelnių Grg. Tokie šiltie gali važiuoti po vieno šarko Vvr. Taip plonai apsirėdęs, po burnoselio, – būtum páršalęs Užv. Buvom po suknių, sušalom Šv. Po kepurės įejau J. Nevaikščiok po pančekų (be batų) – kojas pašalsi Lkv. Nė nepadoru tokiam ponaičiuo po basinių (basam) vaikščioti Brs. Ištrėsė vaikai po plaukų (vienplaukiai) Skd. Laksto po plaukų Grdm. Numie daugiau po plaukų vaikščiojo S.Dauk. Vakar buvo po kaselių, po rūtų vainiko Kl. Po žaliųjų vainikelių, po baltųjų marškinelių – padorios mergelės, tinka muno širdelei D72. 6. (dial.) su instr. būsenos pakitimą, naujos būsenos įgijimą reiškiant: Trečias išejo po žalnieriais Tat. Jau jis neprivalo põ želnieriais slūžyti, želnieriauti KII58. Po kareiviais padavė J. Išeina brolis po žalnieriais, paliekta seserę mažtytelę KlpD68. Samdė mane lenkų ponai po žalnieriais joti KlpD41. Išvarė važiuot po saldotais Lp. Utarnyko ryte išvažiavęs po saldotais K.Būg(Ds). Nueis visi laukai po mišku Upn. 7. su gen. subjekto ar objekto išnykimą, veiksmo nutrūkimą rodant: Kad tik kiek, tai jau būt buvę po manęs Alk. Kurpelis pagriebė koją, i po jo Gs. Kad ans tau duotų su šoble par galvą, ir būtų po tavęs LTR(Mžk). Nebeišgis – jau po žmogaus Dbk. Laksto pri daktaro, ale jau po vaiko Krš. Nusiminė [senelis], mislia, jau dar̃ bus po sūnelio LTR(Smn). Jeigu ją užgirdytum, tai būtų po karvės Rs. Saugok sušilusį šaltu pagirdyti, o tada būs po arklio Krkl. Parnešk man žaibų ir perkūną, o jei neparneši, tai bus tau po galvelės BsMt120(Brt). Jau man po gyvenimo Krm. Du pėdu surišo, i po darbininkės (pavargo, nebepajėgia dirbti juok.) Krš. Lyja – bus jau po vežimo Prn. Dulksmelis lytaus parejo, ir po šieno Šts. Patemps (pašals) kokią naktį, i būs po viso arimo Vvr. Auselė nulūžo, ir po adatos Ukm. Ir po veidrodžio (sudužo)! Pvn. Pardavė, pragėrė, i po visa ko Up. Laikrodukas sušlapo, i po visa ko Up. Dabar jau po visko! Jrb. ^ Juokas po juoko, žertas po žerto, bet man jau eina blogai NžR. | (dial.) su dat: Kad kiek, kad kiek, tai jau būtų po jam Rod. Dangštis pradės tekėt, ir po namui Ktk. Ir jau po pasakai Drsk. Jau čia po dovanai (nedovanosiu), kad tep padarė Ss. Jau dabar mum visai po gyvenimui Vrb. Po giminystai jau J. Jeigu trūksta šitos gyslos, tai po galam Ob. Na, jau dabar tai po viskam Kt. Aš dar tep tikiuos, kad vėl tep bus, kap buvo, ir po visam Lp. Davei varlei ausin – ir po visam Vj. ^ Ir po šuniui, ir po kalei LTR. | (dial.) su instr.: Jei kraujo puta, tai jau po manimi BsPIII319. Pasigėrė, ir po žmogum Ob. Tik cin, ir po stiklu Ėr. Sušlapo, ir po rateliu Ėr. Pinigų, pinigų bus – ir po pinigais! Sb. Ka degs kokią bombą kur, bus po juokais Gs. Po uodega dabar (viskas baigėsi, pasenau), jau pomėtės nėr, daug užmiršau Nmk. 8. (dial.) su instr. veiksmo priemonę rodant: Po žagre i rankom sodina bul'bas Lz. Po žagre bulves geriau sodyt, kai po plūgu Skr. Žirniai po žagre reikia pasėti (pasėjus aparti) BM413(Kp). Anie bulbes visas sės po žambriu Vgr. Pasodinam bulbas po lopeta, tai anksti užauga Brb. Ar po arklu sėsi, ar po akėčiom? Lp. Miežius sėja po akėčia Ds. Šitas stogas dengtas po lopeta Ck. Po šautuvu jug nėkas neliepa eiti Krš. 9. (dial.) su instr. priežasties santykius reiškiant: Po senysta jo neėmė vaiskan Zt. Po ta dingste ejau tenai, o kito reikalo neturėjau J. | su dat.: Ir vis verkė ana po sa[vo] Vosyluki Pls. Tėvas numiršta, tai vienas po tėvi verkia, kitas džiaugiasi Dv. Ryt mišios po tėvamu Dv. Buvau nuėjus par juos po reikalui KlbIV86. 10. (dial.) su instr. tikslo ir siekimo santykius reiškiant: Anas kur po reikalais nuvažia[vo] Dglš. Vaiką po krikštu nešė P.Cvir. | su gen.: Pašaukite varpininkus, skambinkite po dūšių Žem. Negeras vyras, kad sa[vo] pačią, ir sunkemėj būdamą, po kupetų varo Rod. | su dat.: Po dūšiai zvaniju B.

◊ iš põ praep. su gen.

1. iš apačios viršun, iš vidaus išorėn kylantį veiksmą reiškiant: Iš po ratų kilo dulkės rš. Šuo išlindo iš põ suolo NdŽ. Iš po pamatų Ls. Ir jis jį išėmė iš põ kelmų LB183. Tas vaikas pavogė iš po vištos padėlį Ds. Kiškis iš po krūmo šoko skrist Dv. Iš po šiapus kalnieriaus matyt skylės didžiausios LKKIX156. ║ šalin nukreiptą veiksmą rodant: Vesk jį iš po mano akių! Lp. Anys visi vagys: vieni iš po kitų vagia Švnč. Būdavo, plaktuką iš po rankos nusinešiu arba peilį pasiimsiu Mš. ║ (dial.) iš už: Mėnulis iš po miško išlenda rš.

2. (ppr. dial.) iš priklausymo būsenos kylantį veiksmą rodant: Iš po turkų mūsų brolių jau nebesulaukia LTR(An). Išsivageliavo iš po vyro karvę, rūbus Švd. Iš po vainai parleido dvi grometi Krt.

3. (dial.) ko nors kilimą, atsiradimą rodant: Bet tada (baudžiavos laikais) linksmumas buvo iš po botago LTR(Ant). Kumelukas trijų dienų iš po kumelės – septyniasdešims litų Vs.

4. laiką rodant: Iš põ nakties prapuolė NdŽ. Iš po nakties dingo šuo Jrb.

5. (dial.) priežastį rodant: Gal iš po lytaus atšalna Erž.